Belieka
žemai
nusilenkt Lukašenkai,
plačiai
atmerkti akis,
akylai įsižiūrėt
į apnuogintą nacį
ir veidrodį
vietoj teliko
centre
pastatyt.
Ir tikrai
migracija
taps vieninteliu,
viltį teikiančiu,
žodžiu.
Nes istorija
mėgsta kartotis.
Mūs krašte
Arijų.